Koronavirusinis karantinas: taip bijome mirties, kad niekas net neklausia, ar šis „vaistas“ iš tikrųjų nėra dar blogiau

Vienintelis dalykas, kurio turime bijoti, yra pati baimė – bevardis, nepagrįstas, nepateisinamas siaubas, kuris paralyžiuoja pastangas, būtinas norint atsitraukimą paversti pažanga.“ Tai Franklin D. Roosevelt žodžiai. Jo iššūkis buvo recesija, o ne liga, tačiau šie žodžiai turi platesnį atgarsį.

Baimė pavojinga. Ji – proto priešas. Ji slopina gebėjimą vertinti ir priimti sprendimus. Ji užkrečiama. Roosevelt manė, kad vyriausybė daro per mažai. Tačiau šiandien baimė veikiau verčia vyriausybę daryti per daug, nes demokratiški politikai slepiasi visuomenės panikos akivaizdoje. Tai ar nebus koronavirusas naujausias ir žalingiausias to pavyzdys?

Epidemijos nėra naujiena. Buboninis maras, raupai, cholera, vidurių šiltinė, meningitas, ispaniškasis gripas savo laiku nusinešė daug aukų. Ankstesnė karta nebūtų supratusi dabartinės isterijos dėl Covid-19, kurio simptomai yra lengvesni, o mirtingumas nuo jo mažesnis nei bet kurio iš išvardintų atvejų.

Kas pasikeitė? Pirma, mes tapome kur kas mažiau linkę rizikuoti. Mes nebesitaikstome su likimo kaprizais. Saugumą laikome savaime suprantamu dalyku. Nebetoleruojame tragedijų, kurių galima išvengti. Baimė neleidžia mums galvoti apie tolimesnius kaštus, susijusius su priemonėmis, kurių reikia imtis, kad jų [tokių tragedijų] išvengtume, – priemonėmis, kurios gali mus įstumti į dar didesnes, tačiau kitokio pobūdžio nelaimes.

Be to, mes įgijome iracionalią mirties baimę. Šiandien mirtis yra didžioji nepadorybė, neišvengiama, bet kažkokia nenatūrali. Mūsų protėvių gyvenimuose mirtis buvo nuolatinis reiškinys, kuris buvo suprantamas ir su kuriuo susigyventa. Jie patyrė draugų ir šeimos narių, jaunų ir senų žmonių mirtis, kurios dažniausiai ištikdavo namuose. Šiandien mirtis paslėpta ligoninėse ir slaugos namuose: nematoma ir nemąstoma; neminėtina kol neužklumpa.

Mes per mažai žinome apie Covid-19. Nežinome tikrojo mirtingumo nuo šio viruso, nes neaiškus bendras užsikrėtusiųjų skaičius. Nežinome, kiek iš mirusiųjų vis tiek būtų mirę – galbūt šiek tiek vėliau – nuo kitų sveikatos sutrikimų (kaip sako gydytojai – „gretutinių ligų“).

Aišku tik tai, kad Covid-19 nėra Juodoji mirtis. Jis pavojingas tiems, kurie turi rimtų sveikatos sutrikimų, ypač senyvo amžiaus žmonėms. Kitiems didžiąja dauguma atvejų simptomai būna lengvi.

Premjeras, sveikatos apsaugos ministras ir Velso princas – visi jie užsikrėtė šia liga ir pasveiko – ir tai yra įprastas pavyzdys. Daug dėmesio sulaukusios, bet itin retos sveikų jaunų žmonių mirtys yra tragiškos, tačiau jos yra išimtinės.

Ir vis dėlto vyriausybės, palaikant visuomenei, ėmėsi kraštutinių ir beatodairiškų priemonių. Daugumą gyventojų, jaunus ir senus, pažeidžiamus ir sveikus, neribotam laikui įkalinome namuose.  Ėmėmės naikinti žmonių bendruomeniškumą būdais, sukeliančiais neįsivaizduojamas kančias. Suteikėme policijai tokius įgaliojimus, kurie, net jei ji laikysis nustatytų ribų, sukurs autoritarinį gyvenimo modelį, visiškai neatitinkantį mūsų tradicijų. Mes susitelkėme ties teisės aktais, kuriems būtini tikslūs apibrėžimai, tačiau atsitraukėme nuo sveiko proto, kuriam reikalinga nuovoka.

Tai yra kišimasis į mūsų gyvenimą ir mūsų asmeninę autonomiją, kuris laisvoje visuomenėje netoleruotinas. Teigti, kad tai būtina didesniems socialiniams tikslams pasiekti, kad ir kokie vertingi tie tikslai būtų, reiškia laikyti žmogų tik objektu, tik politikos priemone. Ir mes dar net nepradėjome kalbėti apie ekonominį poveikį. Šimtai tūkstančių žmonių neteko darbo ir pradėjo gauti pašalpas.

Naujausi tyrimai rodo, kad jau dabar penktadalis smulkaus verslo įmonių (kurių sukūrimui daug kam reikėjo visą gyvenimą sąžiningai dirbti) verčiamos bankrutuoti. Prognozuojama, kad po trijų mėnesių karantino šis skaičius padidės iki trečdalio. Ateinančioms kartoms užkraunamos didelės valstybinės ir privačios skolos. Tai irgi žudo. Jeigu visa tai yra žmogaus gyvybės išsaugojimo kaina, turime paklausti, ar verta ją mokėti.

Tiesa ta, kad viešojoje politikoje nėra absoliučių vertybių, neišskiriant net ir gyvybės išsaugojimo. Yra tik pliusai ir minusai. Argi neleidžiame naudotis automobiliais, kurie yra vienas mirtiniausių kada nors išrastų ginklų, nors tiksliai žinome, kad kiekvienais metais tūkstančiai žmonių dėl jų žūsta arba yra suluošinami? Taip elgiamės, nes manome, kad verta sumokėti tokią kainą už galimybę greitai ir patogiai judėti. Kiekvienas vairuotojas yra tyli šio faustiško sandėrio šalis.

Panašūs skaičiavimai dėl koronaviruso galėtų pateisinti labai trumpą karantino ir verslo uždarymo laikotarpį, jei tai padėtų NHS (Nacionalinė sveikatos tarnyba – National Health Service, NHS) intensyviosios slaugos pajėgumams prisitaikyti [prie apkrovos]. Gal netgi griežtos socialinės izoliacijos priemonės būtų priimtinos, jei būtų taikomos tik pažeidžiamoms asmenų kategorijoms.

Tačiau kai tik mokslininkai pradeda kalbėti apie mėnesį karantino ar net tris, ar šešis mėnesius, įžengiame į pavojingų fantazijų sritį, kurioje vaistas tampa didžiausia grėsme mūsų visuomenei. Bet kokiu atveju karantinas geriausiu atveju yra tik būdas laimėti laiko. Virusai tiesiog neišnyksta. Galiausiai iš šios krizės išbrisime, kai įgysime tam tikrą kolektyvinį (arba „bandos“) imunitetą. Būtent taip epidemijos išnyksta pačios savaime.

Nesant vakcinos, taip ir įvyks, bet tik tada, kai su liga susidurs pakankama gyventojų dalis.

Aš nesu mokslininkas. Dauguma jūsų nėra mokslininkai. Tačiau visi galime skaityti mokslinę literatūrą, kuri yra nepriekaištingai aiški, bet turi akivaizdžių trūkumų. Mokslininkai gali padėti mums įvertinti klinikines įvairių koronaviruso suvaldymo būdų pasekmes. Tačiau jie nėra labiau kompetentingi nei mes, kad pasakytų, ar verta apversti mūsų pasaulį aukštyn kojomis ir padaryti rimtą ilgalaikę žalą. Visi mes privalome išlaikyti saiko jausmą, ypač kai tiek daug žmonių jį praranda.

Jonathan Sumption | 2020 m. balandžio 5 d., sekmadienis, 12:01 BST, The Sunday Times

https://www.thetimes.co.uk/article/coronavirus-lockdown-we-are-so-afraid-of-death-no-one-even-asks-whether-this-cure-is-actually-worse-3t97k66vj

 

x

Tapk nariu

Formalus stojimas įvyks partijos steigimo metu.